KODĖL VAIKUI SUNKU IŠMOKTI SKAITYTI?

Ne visiems vaikams skaitymo gebėjimai formuojasi vienodai. Vieni gana greitai išmoksta pažinti raides, jungti garsus ir skaityti žodžius, o kitiems net ir po ilgų pratybų skaitymas išlieka sudėtinga veikla.

Tėvai pastebi, kad vaikas pažįsta raides, tačiau negali perskaityti žodžio, painioja garsus, skaito spėliodamas arba perskaitęs sakinį nesupranta jo prasmės. Kodėl taip nutinka?

Skaitymui nepakanka pažinti raides

Skaitymo pagrindai formuojasi dar iki vaikui pradedant mokytis raidžių. Vienas svarbiausių gebėjimų yra fonologinis suvokimas – gebėjimas atpažinti ir sąmoningai nagrinėti sakytinės kalbos garsinę sandarą.

Vaikas mokosi skirti skiemenis ir garsus, nustatyti pirmą bei paskutinį žodžio garsą, suskaidyti žodį į garsus ir juos sujungti.

Pavyzdžiui, vaikas gali taisyklingai ištarti žodį katė, tačiau nežinoti, kokį garsą girdi jo pradžioje. Kitam vaikui sunku iš atskirai ištartų garsų /m/ ir /a/ sudaryti skiemenį ma.

Tokie sunkumai gali apsunkinti mokymąsi skaityti, net jeigu vaikas pažįsta daugelį raidžių.

Kodėl vaikas skaito spėliodamas?

Mokantis skaityti reikia susieti raides su garsais, išlaikyti jų seką ir sujungti į žodį. Kol šie veiksmai nėra pakankamai įtvirtinti, vaikas gali skaityti lėtai, painioti raides ar bandyti atspėti žodį.

Pavyzdžiui, vietoje namelis perskaito namas, o vietoje katinas – katė. Vaikas remiasi pažįstama žodžio dalimi, tačiau neperskaito viso žodžio.

Kartais vaikas žodžius perskaito taisyklingai, bet nesupranta teksto. Taip gali nutikti, kai daug pastangų skiriama pačiam skaitymui arba sunku suprasti žodžių, sakinių ir viso teksto prasmę.

Todėl svarbu atskirti skaitymo tikslumą, sklandumą ir perskaityto teksto supratimą.

Kokios gali būti skaitymo sunkumų priežastys?

Skaitymo sunkumai gali būti susiję su nepakankamai susiformavusiais fonologiniais gebėjimais, garsų ir raidžių ryšių įsisavinimu, sakytinės kalbos raidos sutrikimais, dėmesio ar darbinės atminties sunkumais.

Kai kuriems vaikams nustatomas specifinis skaitymo sutrikimas – disleksija, kuriam būdingi nuolatiniai žodžių skaitymo tikslumo ir (arba) sklandumo sunkumai. Tačiau pavienės klaidos ar lėtesnis skaitymo mokymasis savaime dar nereiškia disleksijos.

Skaitymo gebėjimų formavimuisi taip pat gali turėti įtakos aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, kiti raidos ypatumai, mokymosi patirtis bei ugdymo sąlygos.

Panašūs skaitymo sunkumai nebūtinai turi tas pačias priežastis.

Kaip padėti vaikui?

Pagalba turi būti parenkama atsižvelgiant į konkrečius vaiko sunkumus. Vienam reikia ugdyti garsų analizės ir sintezės gebėjimus, kitam – įtvirtinti garsų ir raidžių ryšius, trečiam – lavinti skaitymo sklandumą ar teksto supratimą.

Vien didesnis perskaitytų puslapių skaičius problemos neišsprendžia, jeigu vaikas dar nepajėgia tiksliai sujungti garsų į žodžius.

Jeigu, nepaisant nuoseklaus mokymo, skaitymo sunkumai išlieka ir pažanga labai menka, svarbu kreiptis į logopedą, kad būtų įvertinti vaiko gebėjimai ir numatyta tinkama pagalba.

Tėvai gali padėti įtvirtinti ugdomus gebėjimus namuose, laikydamiesi specialistų rekomendacijų.

Svarbiausia ne tik pastebėti, kad vaikui sunku skaityti, bet ir suprasti, kas konkrečiai jam kelia sunkumų.